Sausį labiausiai stebino geri Europos ir Japonijos makroekonominiai rodikliai, kurie ir buvo akcijų kilimo priežastimi, kai tuo tarpu praėjusių metų paskutinį ketvirtį labiau džiugino geresni JAV rodikliai.

Graikijos vyriausybės obligacijų restruktūrizavimo klausimas buvo atidėtas dėl nesutarimo tarp Vokietijos ir Tarptautinio valiutos fondo. TVF reikalauja, kad skolos nurašyme dalyvautų viešojo sektoriaus atstovai.

Vakar skelbti sausio mėnesio euro zonos šalių gamybos pasitikėjimo indeksai buvo geresni, negu tikėtasi ir geresni, negu gruodį. JAV ISM gamybos pasitikėjimo indeksas sausį taip pat pakilo iki 54,1 nuo buvusio 53,9. Naujų užsakymų rodiklis, kuris rodo ateities tendencijas, padidėjo iki aukščiausios lygmens nuo balandžio mėnesio ir siekė 57,6.

Pasaulio akcijų rinkos teigiamai reagavo į geresnius pasitikėjimo rodiklius. JAV „S&P 500“ indeksas pakilo 0,98 proc., o NASDAQ pabrango 1,22 procento. Europoje akcijų indeksai pakilo daugiau kaip 2,00 proc., o Japonijos NIKKEI bei Honkongo „Hang Seng“ šįryt pakilę atitinkamai 0,76 ir 1,84 procento. Sausį labiausiai stebino geri Europos ir Japonijos makroekonominiai rodikliai, kurie ir buvo akcijų kilimo priežastimi, kai tuo tarpu praėjusių metų paskutinį ketvirtį labiau džiugino geresni JAV rodikliai.
 
Pasak „The Wall Street Journal“, Graikijos vyriausybės obligacijų restruktūrizavimo klausimas buvo atidėtas dėl nesutarimo tarp Vokietijos ir Tarptautinio valiutos fondo. TVF reikalauja, kad skolos nurašyme dalyvautų viešojo sektoriaus atstovai, tokie, kaip šalių vyriausybės bei Europos centrinis bankas, kurie taip pat prisiimtų dalį nuostolio. Tuo tarpu Vokietija ginčija, kad pastarosios pusės nebūtų įtraukiamos dalinantis nuostolius. ECB, kuris, kaip spėjama, turi apie 40 mlrd. eurų vertės Graikijos obligacijų, ir toliau atsisako prisiimti bet kiek nuotolių.
 
Nors dar anksti teigti, kad euro zonos skolų krizės užkratas nepereis į kitus mažiau išsivysčiusius regionus, galima iš dalies sutikti su ECB vadovo M. Draghi žodžiais, kad ECB pavyko sustabdyti krizės plitimą, suteikiant euro zonos bankams 489 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Tai taip pat sustabdė rinkos dalyvius nuo bėgimo į saugesnius aktyvus ir leido investuotojams remtis labiau fundamentaliais vertinimais.

Šaltinis: Forex.LT